Prieš kurį laiką vienas legendinis pokeristas pasidalino su manim labai paprastu, bet (man) aukso vertės konceptu, kurį, kartu su savo nuosavom mintim, norėčiau pasidalint. Užvadintas jis labai intriguojančiai – vikšro metodas. Kažkam galbūt tai nebus nieko naujo ir įdomaus, o gal kažkam atvers akis ar bent duos motyvacijos dozę.

Yra dalykai, apie kuriuos galvojam žaidimo metu ir priėmam sprendimą būtent pagal tą galvojimą. Ir yra dalykai, apie kuriuos išvis galvot nebereikia, sprendimas ateina natūraliai, nes jie jau yra gerai įsisąmoninti ir giliai įsišakniję.

Dauguma dalykų, apie kuriuos galvojam ir sprendžiam žaisdami dabar, prieš pusmėtį ar metus net nebuvo mūsų arsenale, net mintis apie juos nekildavo. Ir priešingai, apie daug ką dabar net nebereikia galvoti, nors seniau reikėjo žaidžiant aktyviai mąstyti ir spręsti.

Kas atsitiko? Patobulėjom. Ir ką tai turi bendro su vikšru? Looky here:

Panašiai kaip juda vikšras, panašiai žmogus mokosi. Įsivaizduokit, savo smegeninę erdvę kaip varpo formos kreivę. Viršutinė kreivės linija rodo dalykus, kurie ant išmokimo ribos.. tai tie dalykai, apie kuriuos galvoji ir sprendi žaidimo metu. Toliau, kuomet galinė kreivės dalis vis giliau ir geriau įsisavinama, įsišaknija – kreivės galas stumiasi i priekį ir ji reikalauja vis mažiau ir mažiau smegenų galios, taip atlaisvina vietos priekinei kreivės daliai, tad ir priekis gali pajudėt pirmyn – gaunasi pilnas vikšro žingsnis.

So what? Esmė tokia, kad dalykų, apie kuriuos žaisdamas mąstai, įsisavinimas yra daug vertingesnis, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio. Įsisavinam juos ir daugiau nebesukam galvos – žaidžiant tuos sprendimus jau atliekam automatiškai. Very Good! Bet dar smagesis reikalas tas, kad šitaip kartu atlaisvinama vieta kitiem naujiem dalykam, apie kuriuos dabar ne tik, kad negalvojam ir nesuprantam (bent jau ne tokiam lygyje, kad galėtume pagal juos priimt smarkius sprendimus), bet gal net nežinom, kad yra ten ką suprast. Dabar jau tie anksčiau nesuprasti ar net nepaliesti dalykai tampa aktyvaus apmąstymo ir sprendimo objektais.

Pvz. mąstymas skirtinguose pokerio karjeros etapuose:

1. pirmi žingsniai pokeryje – prieš akis matom KJo, prieš mus raisas ir reraisas. Hmm… callint ar pušint?
2. kažkas openraisina, herojus mato KJo – must call, bet apie 3beto cold callinimą jau net nepagalvotume
3. utg openina, herojus OTB KJo – dabar jau izi fold, o vs CO būtų izi call. Mmm… pozicija
4. UTG openina, herojus OT KJo – puikus spotas 3betint! Callint way too loose, bet 3betint – nice play, nes permušdami UTG openą, atrodom labai stipriai, o korta irgi tam dėkinga. Represent yo!
5. UTG open, herojus OTB KJo – šiaip izi fold, bet dabar izi call, nes BB station-fišas. Fišas mokės pinigą, o UTG bus nelengva blefuoti prieš 2 atstovus, iš kurių vienas neišblefuojamas! Jėėė, table dynamicsai valdo.

… ir taip toliau ir be galo… atsiranda šimtai naujų faktorių, kurie keičia vieną sprendimą kitu, ir jų vis daugiau ir gudresni ir subtilesni jie. Bet juk žaidžiant negalvojam apie 500 dalykų vienu metu – galvojam apie keletą, o visa kita ateina automatiškai, nes jau tūkstančius kartų apgalvota, aptarta su draugais, išspręsta ant popieriaus ir užtvirtinta ant stalų.

Jei pažengęs žaidėjas pabandytų paaiškinti savo sprendimą su KJo mažiau pažengusiam draugeliui, argumentuodamas, kad blinduose sėdi stationas, squeezeris ar nitas, openerio open range toks ir anoks ir jis postflop mėgsta žaisti taip, o ne kitaip, mano image štai toks, o mūsų tarpusavio istorija būtent tokia, tai draugelis tikrai nieko nesuprastų ir sakytų “nu nežinau, man KJo gera korta, aš callinu”. Tiesiog jis dar negali to suvokt, kas kitam yra lengviau lengvo, nes jo sliekas kur kas mažiau nužengęs.

Todel aš ieškau priežasčių ir sakau “nice play”, kai durrras ar cts ant riverio 4bet pushina su antra pora (nepirklausomai ar jį nucallina “obvious” setas ar nufoldina), bet juokiuosi, kai panašų veiksmą atlieka misteris 100nl grinderis. Btw, tai visiškai nereiškia, kad prastesnis žaidėjas negali komentuot ir turėt nuomonės apie geresnio žaidėjo žaidimą ir kad viskas, ką daro top playeriai, yra šventa tiesa. Bet dažnai būna juokinga, kai snargliai šiepia dantis ir loja lyg sunkiasvoriai. Na bet čia jau kita tema…

Dar vienas stiprus dalykas – juk būna tokios “sausos” sesijos, kai tiesiog grindini be fantazijos “dėl skaičiaus” (handų, valandų, reiko), o būna, kai užeina įkvėpimas, patenki į “zoną”, readini idealiai, triuškini žaidimą, priėmi nestandartinius ir netikėtus sprendimus, kuriais pats stebiesi ir po sesijos džiaugiesi kaip čia pavarei! Būtent ši būsena sutampa su kreivės priekio judėjimu arba vikšro žingsniu. O žingsnis tas, kaip jau minėjau, yr daug didesnis, nei galvota.

Žinoma, labai smagu prisiminti senus laikus ir pasidžiaugti, kiek toli pažengėme. Bet daug smagiau yra suprasti ką mums tas judėjimas į priekį reiškia ir kokius naujus kelius atveria! Judėdamas pirmyn ne tik, kad pasieki tai, ko dabar sieki, bet pasieki ir tai, ko dabar net neįmanoma siekti. Tikra aukso gysla! Teskrieja jūsų vikšrai!

(update): Beje, aš pagalvojau, kad iš viso šito reikalo visi gali išsivest akivaizdžias išvadas, bet visgi turbūt bus tokių, kurie tiesiog paskaitys kaip gražią pasakėlę prieš miegą ir eis miegot. Bet vien iš žinojimo kaip viskas veikia naudos ne taip daug – daug svarbiau yra tai pritaikyt savo naudai. Manau, kad pagrindinis klausimas, perskaičius šį įrašą turėtų kilti “kaip aš galiu paspartinti tą “mokymosi vikšrą”?. Tai daroma derinant žaidimą, video žiūrėjimą, handų peržiūrą, diskutavimą su kitais žaidėjais, experimentavimą prie stalų, darbą su kalkuliatorium ir pieštuku ir tt. Efektyviausias receptas kiekvienam skirtingas ir kiekvienas turėtų pats jį surasti, bet tikrai žinau, kad vien grindinimas kasdien po 6h arba besotis video žiūrėjimas ir knygų skaitymas nėra geriausi variantai.

stenkitės,
dom